Plačiau apie naujus siūlymus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskiene.
Lietuvos bankas siūlo pirmam būstui sumažint pirminį įnašą nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Kodėl yra toks siūlymas?
Ką daro Lietuvos bankas, tai yra nustatęs atsakingojo skolinimo nuostatus. Tai yra tokios taisyklės, kurių komerciniai bankai turėtų nepažeisti, teikdami paskolas. Vienas iš jų yra pradinio įnašo reikalavimas. Šiuo metu galiojanti taisyklė yra, kad pradinis įnašas turėtų būti ne mažesnis kaip 15 proc. būsto vertės.
Ir tiesiog ta taisyklė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra prie griežtesnių. Yra sakoma, kad būtent 15 proc. būsimo pirkinio žmonės turėtų susitaupyti. Mūsų šalis ir kitos šalys vis dažniau susiduria su tokia problema kaip būsto įperkamumas jaunoms šeimoms – tiesiog tą pradinį įnašą sukaupti užtrunka ilgai, yra brangu. Tai esame nusprendę, kad keisime šiuos atsakingo skolinimo nuostatus.
Tie, kurie ima pirmą paskolą būstui, bet jau turi pirmąjį būstą, tai jiems lieka tas 15 proc., o kitiems, kurie ketina imti paskolą antram būstui, tai tada pradiniam įnašui reikia sukaupti 30 proc. Tai pakankamai didelės sumos.
Iš tikrųjų yra trys tokie režimai. Pirmas ir būtų tas, kad žmonės, kurie niekada neturėjo nuosavybėje nekilnojamo turto, perka jį pirmą, tą daro su paskola. Pagal LB reikalavimus pradinis įnašas turėtų būti ne mažesnis kaip 10 proc. O tie, kurie jau yra turėję būstą ar turi būstą ir perka kažką ir ima paskolą, jiems ir toliau galioja 15 proc.
Dar yra žmonių, kurie turėdami dar neišmokėtą būsto paskolą, nori pirkti antrą būstą, imti antrą paskolą, tai jiems galiojo taisyklė, kad tam antram būstui pirkti jie turėtų turėti savo 30 proc. Tik būdavo išimtys – jeigu jau anksčiau paimta paskola sudaro ne daugiau kaip pusę būsto vertės, tada antram būstui nereikia 30 proc., užtenka 15. Tai mes siūlome antro būsto pirkėjams, kai dar negrąžinta pirmoji paskola, išimties nebetaikyti.
O kaip komerciniai bankai reaguoja į tokius jūsų siūlymus?
Komerciniai bankai turi savo kredito politikas. Jie patys nustato savo sprendimus, kaip ir kam ir už kiek skolinti. Tik tiek, kad jie turėtų neperžengti tų minimalių reikalavimų ribų. Pirmojo būsto pirkėjai ir komerciniai bankai turi daugiau erdvės. Jeigu yra toks noras, jie gali didesnę dalį paskolinti.
Tuo tarpu antro būsto, kai dar negrąžinta pirmoji paskola, taisyklė šiek tiek sugriežtėja. Antras reikalavimas yra sugriežtinimas. Tai tiesiog komerciniai bankai jau turėtų jam paklusti, kai įsigalios tie atsakingo skolinimo nuostatai, ypač tie, kurie teikdavo tą su 15 proc. ir antrą paskolą. Pirmu atveju reikalavimai negriežtėja, jie laisvėja ir bankas turi savo diskreciją.
Nuo naujų metų svarstoma leisti atsiimti antrosios pensijų pakopos santaupas. Dabar matome tuos 10 proc. pradinio įnašo. Ar tai gali sukelti nekilnojamo turto kainas?
Kalibruojant šiuos naujus pasiūlymus mums labai svarbi sąlyga buvo įvertinti, kaip tai paveiks nekilnojamo turto kainas. Dėl to mūsų nuostatų pasiūlyme ir atsiranda kelios sąlygos. Nėra tik atlaisvinimas pirmo būsto pirkėjams, atsiranda sugriežtinimas antrųjų ir paskesnių paskolų turėtojams.
Kita vertus, mes kalbam tik apie dalį žmonių, kuriems atsiranda atlaisvinimas. Tai yra tie, kurie niekada neturėjo būsto. Mūsų vertinimu, skolinimas keletą metų turėtų būti didesnis, maždaug 2,5 proc. dėl atsiradusių geresnių sąlygų, laisvesnių sąlygų.
Na, o nekilnojamo turto kainos dėl to turėtų didėti apie 1 proc. Aišku, nekilnojamo turto kainos didėja ir dėl kitų veiksnių, bet jeigu paimtume tiktai šitą atlaisvinimą, tai mūsų ekonometriniai skaičiavimai rodo pakankamai ribotus ir valdomus poveikius.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
